Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis ið Konstitucinio Teismo teisëjø Egidijaus Jaraðiûno, Egidijaus Kûrio, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio, Jono Prapiesèio, Vytauto Sinkevièiaus, Stasio Staèioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrënaitei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo kanceliarijos Teisës departamento vyresniajai konsultantei Onutei Buiðienei ir Valstybinës lietuviø kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Danguolei Mikulënienei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ástatymo 1 straipsnio 1 dalimi, vieðame Teismo posëdyje 1999 m. spalio 12 d. iðnagrinëjo bylà Nr. 14/98 pagal pareiðkëjo - Vilniaus apygardos teismo praðymà iðtirti, ar Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas “Dël vardø ir pavardþiø raðymo Lietuvos Respublikos pilieèio pase” neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams.
Konstitucinis Teismas

Pareiðkëjas - Vilniaus apygardos teismas kasacine tvarka nagrinëjo civilinæ bylà, kurioje ieðkovas praðë ápareigoti policijos komisariatà iðduodamame jam naujame Lietuvos Respublikos pilieèio pase vardà ir pavardæ raðyti jo gimtàja kalba.

Teismas nutartimi bylos nagrinëjimà sustabdë ir kreipësi á Konstituciná Teismà su praðymu iðtirti, ar Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas “Dël vardø ir pavardþiø raðymo Lietuvos Respublikos pilieèio pase” (Þin., 1991, Nr. 5-132; toliau - Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas) neprieðtarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams.

Pareiðkëjas praðyme nurodo.

Byloje nagrinëjamas ginèas yra susijæs su lenkø tautybës Lietuvos Respublikos pilieèiø vardø ir pavardþiø raðymo ypatumais. Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas nustatë, kad lietuviø ir nelietuviø tautybiø Lietuvos Respublikos pilieèiø vardai ir pavardës pasuose raðomi lietuviðkais raðmenimis. Pareiðkëjas teigia, kad toks reglamentavimas gali prieðtarauti Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams.

Rengiant bylà teisminiam nagrinëjimui suinteresuoto asmens atstovë D. Mikulënienë Konstitucinio Teismo posëdþiui raðtu pateikë tokius paaiðkinimus.

Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas derinasi su Konstitucijos 14 straipsniu, kuriame nustatyta, kad lietuviø kalba yra valstybinë kalba, todël asmenø vardai ir pavardës, kaip ir kiti áraðai, Lietuvos Respublikos pilieèio pase raðomi Lietuvos Respublikos valstybine kalba, t. y. lietuviø kalbos raðmenimis.

Konstitucijos 18 straipsnis, nustatantis, kad þmogaus teisës ir laisvës yra prigimtinës, yra bendro pobûdþio ir su vienai ar kitai kalbai bûdingomis raðybos normomis nesietinas.

Konstitucijos 22 straipsnyje nëra teiginio, kurá bûtø galima sieti su vardø ir pavardþiø raðymu pilieèio pase, - jis garantuoja þmogaus privataus gyvenimo nelieèiamumà. Ginèijamas nutarimas privataus gyvenimo nereglamentuoja, jame kalbama tik apie pasà, t. y. oficialø dokumentà, kuris liudija asmens santyká su valstybe.

Konstitucijos 29 straipsnis átvirtina visø asmenø lygybæ. Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas neteikia niekam privilegijø dël tautybës ar kalbos, jame áteisintas principas visø Lietuvos Respublikos pilieèiø vardus ir pavardes pilieèio pase raðyti vienodai - valstybine kalba.

Ginèijamas nutarimas, átvirtinantis teisæ nelietuviø tautybës Lietuvos pilieèiams pasuose iðlaikyti savo vardø ir pavardþiø morfologines formas (atitinkamai kalbai bûdingas priesagas ir galûnes), nepaþeidþia Konstitucijos 37 straipsnyje nustatytos tautinëms bendrijoms priklausanèiø pilieèiø teisës puoselëti savo kalbà. Nutarimas nereglamentuoja asmenvardþiø vartojimo ávairiose neoficialaus bendravimo srityse, tautiniø maþumø spaudoje ir pan.

Rengiant bylà teisminiam nagrinëjimui buvo gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro G. Balèiûno, Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos Teisës ir tarptautiniø sutarèiø departamento l. e. direktoriaus pareigas R.Pikuèio, Europos teisës departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinio direktoriaus V. Vadapalo, Lietuvos þmogaus teisiø centro direktorës T. Birmontienës, Lietuviø kalbos instituto Vardyno skyriaus l. e. skyriaus vadovo pareigas L. Bilkio paaiðkinimai, kuriuose teigiama, kad Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas “Dël vardø ir pavardþiø raðymo Lietuvos Respublikos pilieèio pase” neprieðtarauja Konstitucijai.

1. Suinteresuoto asmens atstovë D. Mikulënienë Konstitucinio Teismo posëdyje ið esmës pakartojo raðytiniuose paaiðkinimuose iðdëstytus argumentus.

2. Suinteresuoto asmens atstovë O. Buiðienë Konstitucinio Teismo posëdyje pateikë šiuos paaiš kinimus.

Konstitucijos II skirsnyje “Þmogus ir valstybë” yra átvirtintos þmogaus teisës ir pagrindinës laisvës. Ðio skirsnio 18 straipsnyje átvirtinta svarbiausia ir prioritetinë nuostata: “Þmogaus teisës ir laisvës yra prigimtinës.” Ðià nuostatà detalizuoja ir plëtoja kitos konstitucinës nuostatos, átvirtinanèios þmogaus teisæ á gyvybæ, laisvæ, jo asmens, orumo, privataus gyvenimo nelieèiamybæ, pilieèiø, priklausanèiø tautinëms bendrijoms, teisæ puoselëti savo kalbà, kultûrà, paproèius ir kt.

Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad lietuviø kalba yra valstybinë. Ðios normos paskirtis - uþtikrinti tautos, kaip valstybës kûrëjos, identitetà, tautinæ savimonæ bei saviraiðkà, darnø valstybës valdþios, valdymo organø, ávairiø institucijø, ástaigø, organizacijø ir ámoniø funkcionavimà, taip pat pilieèiø teisiø ir laisviø apsaugà. Vadovaudamasis ðia konstitucine nuostata Seimas priëmë Lietuvos Respublikos valstybinës kalbos ástatymà, kuris reglamentuoja valstybinës kalbos vartojimà vieðajame Lietuvos gyvenime, bet nereguliuoja kalbos vartojimo neoficialiuose, neformaliuose þmoniø tarpusavio santykiuose, bendraujant þodþiu, dalyvaujant tautiniø bendrijø ir religiniø bendrijø renginiuose. Tai atitinka Konstitucijos 22 straipsnyje átvirtintus þmogaus privataus gyvenimo nelieèiamumo, asmens susiraðinëjimo, telefono pokalbiø, telegrafo praneðimø ir kitokio susiþinojimo nelieèiamumo, þmogaus garbës ir orumo pripaþinimo bei gerbimo principus.

Pagal Valstybinës kalbos ástatymo 6 straipsná valstybës ir savivaldos institucijø, ástaigø, tarnybø, taip pat kitø tarnybø ir ástaigø vadovai, tarnautojai ir pareigûnai turi mokëti kalbà pagal Vyriausybës nustatytas kalbos mokëjimo kategorijas. Ðis reikalavimas taikomas visiems be iðimties paminëtiems asmenims, áskaitan ir pilieèius, priklausanèius tautinëms bendrijoms. Pilieèiai, priklausantys tautinëms bendrijoms, gali ágyvendinti savo teises ir naudotis savo laisvëmis nepriklausomai nuo to, ar jie moka valstybinæ kalbà, ar ne. Tai atitinka Konstitucijos 29 straipsnyje átvirtintà þmoniø lygiateisiðkumo principà, pagal kurá negalima þmogaus teisiø varþyti ir teikti jam privilegijø dël jo lyties, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø ar paþiûrø pagrindu.

Konstitucijos 37 straipsnyje numatyta pilieèiø, priklausanèiø tautinëms bendrijoms, teisë puoselëti savo kalbà, kultûrà ir paproèius yra sukonkretinta ir detalizuota Valstybinës kalbos ástatyme. Tautiniø maþumø ástatymo preambulëje ir 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnyje yra paskelbtas valstybës ásipareigojimas garantuoti skelbiamø þmogaus teisiø ágyvendinimà. Pagal ðio ástatymo preambulës 3 dalá visø tautybiø Lietuvos gyventojai turi laikytis Konstitucijos ir ástatymø, saugoti jos valstybiná suverenitetà ir teritoriná vientisumà, prisidëti prie nepriklausomos, demokratinës valstybës kûrimo, gerbti valstybinæ kalbà, kultûrà, tradicijas ir paproèius. Valstybë, atsiþvelgdama á tautiniø bendrijø interesus, ástatymø nustatyta tvarka garantuoja ðias jø teises kalbos, kultûros ir paproèiø puoselëjimo srityse, teisæ á valstybës paramà ugdyti tautinæ kultûrà, ðvietimà.

Suinteresuoto asmens atstovës nuomone, Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas neprieðtarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams.

Konstitucinio Teismo posëdyje kalbëjo specialistas - Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës direktoriaus pavaduotojas S. Vidtmann. Specialisto nuomone, Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas neprieðtarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas

1. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, atsiþvelgdama á Valstybinës lietuviø kalbos komisijos pasiûlymus, 1991 m. sausio 31 d. nutarime “Dël vardø ir pavardþiø raðymo Lietuvos Respublikos pilieèio pase” nustatë:

1. Lietuvos Respublikos pilieèio pase vardai ir pavardës raðomi lietuviø kalbos raðmenimis pagal turimø pasø ar kitø asmens dokumentø, kuriais remiantis iðduodamas pasas, lietuviðkus áraðus.

2. Nelietuviø tautybës asmenø vardai ir pavardës iðduodamame Lietuvos Respublikos pilieèio pase raðomi lietuviðkais raðmenimis. Nustatytos formos raðtiðku pilieèio pageidavimu vardas ir pavardë raðomi:

a) pagal tarimà ir nesugramatinti (be lietuviðkø galûniø)
arba
b) pagal tarimà ir gramatinami (pridedant lietuviðkas galûnes).

3. Asmenø, turëjusiø kitos valstybës pilietybæ, vardai ir pavardës iðduodamame Lietuvos Respublikos pilieèio pase gali bûti raðomi pagal tos valstybës pilieèio pasà ar já atitinkantá dokumentà.

4. Lietuvos Respublikos pilieèio pase áraðyti asmens vardai ir pavardës keièiami teisës aktø nustatyta tvarka.”

Pareiðkëjui - Vilniaus apygardos teismui kilo abejonë, ar ðis Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas neprieðtarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams.

2. Konstitucinis Teismas, atsiþvelgdamas á pareiðkëjo praðyme iðdëstytus motyvus, nagrinës tik tø ginèijamo Aukðèiausiosios Tarybos nutarimo normø, kurios reglamentuoja nelietuviø tautybës asmenø vardø ir pavardþiø raðymà Lietuvos Respublikos pilieèio pase, t. y. nutarimo 2 punkto, atitikimà Konstitucijai.

3. Lietuvos Respublikos pilieèio pasas - tai dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybæ ir asmens tapatybæ. Pase raðomi pilieèio vardas, pavardë, kiti duomenys.

4. Pagal Konstitucijos 14 straipsná lietuviø kalba yra valstybinë kalba. Konstitucinis valstybinës kalbos statuso átvirtinimas reiðkia, kad lietuviø kalba yra konstitucinë vertybë. Valstybinë kalba saugo tautos identitetà, integruoja pilietinæ tautà, uþtikrina tautos suvereniteto raiðkà, valstybës vientisumà ir jos nedalomumà, normalø valstybës ir savivaldybiø ástaigø funkcionavimà. Valstybinë kalba yra svarbi pilieèiø lygiateisiðkumo garantija, nes leidþia visiems pilieèiams vienodomis sàlygomis bendrauti su valstybës ir savivaldybiø ástaigomis, ágyvendinti savo teises ir teisëtus interesus. Konstitucinis valstybinës kalbos statuso átvirtinimas taip pat reiðkia, kad ástatymø leidëjas privalo ástatymais nustatyti, kaip ðios kalbos vartojimas uþtikrinamas vieðajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinës kalbos apsaugos priemones. Lietuviø kalba, pagal Konstitucijà ágijusi valstybinës kalbos statusà, privalo bûti vartojama visose valstybës ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esanèiose ástaigose, ámonëse ir organizacijose; ástatymai ir kiti teisës aktai turi bûti skelbiami valstybine kalba; raðtvedyba, apskaitos, atskaitomybës, finansiniai dokumentai privalo bûti tvarkomi lietuviø kalba; valstybës ir savivaldos institucijos, ástaigos, ámonës bei organizacijos tarpusavyje susiraðinëja valstybine kalba.

Konstitucinis Teismas pabrëþia, kad konstitucinis valstybinës kalbos statusas reiðkia, jog lietuviø kalba privalomai vartojama tik vieðajame Lietuvos gyvenime. Kitose gyvenimo srityse asmenys nevarþomai gali vartoti bet kokià jiems priimtinà kalbà.

Atsiþvelgiant á tai, kad Lietuvos Respublikos pilieèio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybës nuolatiná teisiná ryðá, t. y. asmens pilietybæ, kad pilietybës santykiai yra vieðojo valstybës gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardë pilieèio pase turi bûti raðomi valstybinekalba. Kitaip bûtø paneigtas konstitucinis valstybinës kalbos statusas.

5. Konstitucijos 18 straipsnyje nustatyta: “Þmogaus teisës ir laisvës yra prigimtinës.” Jame átvirtinta norma yra universalaus pobûdþio; ja remiantis garantuojamos ir ginamos þmogaus teisës bei laisvës. Ðioje normoje nustatytas principas atsiskleidþia kituose Konstitucijos straipsniuose, átvirtinanèiuose konkreèias þmogaus teises ir laisves. Todël atsiþvelgiant á nagrinëjamos bylos kontekstà atsakyti, ar Aukðèiausiosios Tarybos nutarimo 2 punktas neprieðtarauja Konstitucijos 18 straipsniui, galima tik iðtyrus ðio nutarimo atitikimà pareiðkëjo nurodytiems Konstitucijos 22, 29 ir 37 straipsniams.

6. Konstitucijos 22 straipsnyje yra nustatyta:

“Þmogaus privatus gyvenimas nelieèiamas.

Asmens susiraðinëjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneðimai ir kitoks susiþinojimas nelieèiami.

Informacija apie privatø asmens gyvenimà gali bûti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal ástatymà.

Ástatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtø savavaliðko ar neteisëto kiðimosi á jo asmeniná ir ðeimyniná gyvenimà, kësinimosi á jo garbæ ir orumà.”

Ðiame Konstitucijos straipsnyje átvirtintos normos gina asmens teisæ á privatumà. Ði teisë apima privatø, ðeimos ir namø gyvenimà, asmens fizinæ ir psichinæ nelieèiamybæ, garbæ ir reputacijà, asmeniniø faktø slaptumà, draudimà skelbti gautà ar surinktà konfidencialià informacijà ir kt. Savavaliðkai ir neteisëtai kiðantis á þmogaus privatø gyvenimà kartu yra kësinamasi á jo garbæ bei orumà.

Kaip minëta, privalomo valstybinës kalbos vartojimo sritis - vieðasis Lietuvos gyvenimas. Taigi ji nëra privaloma privaèiame gyvenime, kuriame asmenys vartoja savo paèiø pasirinktà kalbà. Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas ne reglamentuoja asmens privatø gyvenimà, otik nustato vardø ir pavardþiø raðymà Lietuvos Respublikos pilieèio pase. Todël nëra pagrindo teigti, kad Aukðèiausiosios Tarybos nutarimo 2 punktas prieðtarauja Konstitucijos 22 straipsniui.

7. Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta:

“Ástatymui, teismui ir kitoms valstybës institucijoms ar pareigûnams visi asmenys lygûs.

Þmogaus teisiø negalima varþyti ir teikti jam privilegijø dël jo lyties, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø ar paþiûrø pagrindu.”

Ðiose normose átvirtinamas asmenø teisinës lygybës ir nediskriminavimo principas. Paþymëtina, kad Aukðèiausiosios Tarybos nutarimo normos, nustatanèios, jog asmens vardas ir pavardë Lietuvos Respublikos pilieèio pase raðomi lietuviðkais raðmenimis ir pagal tarimà, yra taikomos visiems be iðimties pilieèiams nepriklausomai nuo jø tautybës ir kitø poþymiø. Kokiai tautybei priklausyti - tai asmens apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, iðskyrus patá asmená, negali spræsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo, todël negalima nustatyti iðskirtiniø valstybinës kalbos vartojimo atsiþvelgiant á asmens tautybæ taisykliø. Asmens tautybë taip pat negali bûti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebûtø taikomos taisyklës, kylanèios ið valstybinës kalbos statuso. Kitaip bûtø paþeistas konstitucinis visø asmenø lygybës ástatymui principas.

Atkreiptinas dëmesys á tai, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau kaip ðimtui tautybiø. Jø tautø kalbose vartojami ávairûs raðmenys, daþnai visiðkai arba ið dalies nesutampantys su lietuviø kalbos raðmenimis. Jeigu teisës normomis bûtø nustatyta, kad ðiø pilieèiø vardai ir pavardës Lietuvos Respublikos pilieèio pase raðomi kitokiais, ne lietuviðkais raðmenimis, bûtø ne tik paneigtas konstitucinis valstybinës kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybës ir savivaldybiø ástaigø, kitø ámoniø, ástaigø bei organizacijø veikla. Dël to pilieèiams bûtø sunkiau ágyvendinti savo teises bei teisëtus interesus ir bûtø paþeistas Konstitucijoje átvirtintas jø lygybës ástatymui principas.

Áraðø Lietuvos Respublikos pilieèio pase raðymas valstybine kalba nepaneigia ávairioms tautinëms grupëms save priskirianèiø pilieèiø teisës raðyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusijæ su ástatyme nustatyta valstybinës kalbos vartojimo sritimi.

Atsiþvelgiant á nurodytus motyvus darytina iðvada, kad Aukðèiausiosios Tarybos nutarimo 2 punktas neprieðtarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

8. Konstitucijos 37 straipsnyje nustatyta: “Pilieèiai, priklausantys tautinëms bendrijoms, turi teisæ puoselëti savo kalbà, kultûrà ir paproèius.”

Ðia konstitucine norma visoms Lietuvos teritorijoje gyvenanèioms tautinëms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto iðsaugojimas, kultûros tæstinumas, tautinë saviraiðka. Paþymëtina, kad Aukðèiausiosios Tarybos nutarime reguliuojami kitokio pobûdþio santykiai negu Konstitucijos 37 straipsnyje, todël ðis nutarimas neprieðtarauja Konstitucijos 37 straipsniui.

9. Konstatavus, jog Aukðèiausiosios Tarybos nutarimo 2 punktas neprieðtarauja Konstitucijos 22, 29 ir 37 straipsniams, nëra pagrindo teigti, kad jis prieðtarauja Konstitucijos 18 straipsniui.

Atsiþvelgiant á nurodytus motyvus darytina iðvada, kad 1991 m. sausio 31 d. Aukðèiausiosios Tarybos nutarimo “Dël vardø ir pavardþiø raðymo Lietuvos Respublikos pilieèio pase” 2 punktas neprieðtarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ástatymo 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Pripaþinti, kad Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo “Dël vardø ir pavardþiø raðymo Lietuvos Respublikos pilieèio pase” 2 punktas neprieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Ðis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundþiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisëjai:

Egidijus Jaraðiûnas	Egidijus Kûris	Zigmas Levickis
Augustinas Normantas	Vladas Pavilonis	Jonas Prapiestis
Vytautas Sinkevièius	Stasys Staèiokas

______________